Apsaugos sistemų techniniai principai apima įvairias gynybos strategijas, pvz., aktyvią apsaugą ir nuodugnią{0}}saugą.
Kaip pavyzdį paimant aktyvią šarvuotų transporto priemonių apsaugos sistemą, jos veikimo mechanizmas yra toks: Naudoja radarą ir fotoelektrinius aptikimo įrenginius, kad suvoktų ir gautų gaunamos amunicijos trajektoriją ir charakteristikas. Tada kompiuteris kontroliuoja atsakomąsias priemones, kad galėtų vykdyti tikslinę savigyną. Remiantis jų mechanizmų skirtumais, jas galima suskirstyti į tris pagrindines kategorijas: minkštosios-žudymo sistemos (trukdymo ir jaukumo sistemos), kurios naudoja dūmų granatas, trukdžius ir jaukus, kad apgautų ir trukdytų gaunamai amunicijai; kietosios-žudymo sistemos (balistinės perėmimo sistemos), kurios paleidžia gaudomąją amuniciją, kad galėtų sekti, perimti ir sunaikinti gaunamą amuniciją; ir integruotos gynybos sistemos, kurios yra visapusiškos apsaugos sistemos, kuriose derinami ir minkštieji, ir kietieji žudymo metodai.
Kritinės informacijos infrastruktūros srityse, tokiose kaip pramonės valdymo sistemos (pvz., galios stebėjimo sistemos), dažnai taikomos nuodugnios gynybos--strategijos. Jo pagrindinis principas remiasi apsaugos koncepcijomis: „saugumo zonavimas, tam skirti tinklai, horizontali izoliacija ir vertikalus autentifikavimas“. Padalijus saugumo zonas, diegiant dedikuotus ir izoliuotus tinklus bei pritaikant privalomą prieigos kontrolę ir autentifikavimą tarp zonų, sukurta nuodugni gynybos sistema, kurią sudaro kelios gynybos linijos, skirtos kovai su kibernetinėmis atakomis.
Atsirandančioms kompiuterinėms aplinkoms, tokioms kaip dirbtinis intelektas (pvz., intelektualūs agentai), apsaugos sistema siekia sukurti saugumo pajėgumus, apimančius visą jų gyvavimo ciklą. Jos principai paprastai apima pagrindinės architektūros kūrimą keliuose sluoksniuose, įskaitant saugią prieigą, saugų veikimą, saugų gaudymą ir saugią valdymo sistemą. Naudodamas tokius mechanizmus kaip galutinio taško saugumo valdymas, pažeidžiamumo pataisymas, prieigos kontrolė, indukcinis identifikavimas ir loginė apsauga, jis pasiekia apsaugos tikslus: „prevencija prieš įvykį, kontrolė įvykio metu ir atsekamumas po įvykio“.
